Argumentacinio teksto planavimo, kūrimo, analizės ir vertinimo patirtis

Zita Nauckūnaitė. Argumentavimas: didaktiniai aspektai Metodinė priemonė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-259-1.     Diskusija, kaip geriau parengti žmones gyvenimui, toli gražu nėra nauja. Efektyvios pedagogikos paieškos siekia net antikinį pasaulį. Ypač kai kalba pakrypsta apie samprotavimą, kurio ašis – argumentavimas – yra vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir vadinamojo kritinio mąstymo gebėjimų.   […]

Samprotavimo ir literatūrinio rašinio žingsniai

Kuo skiriasi samprotavimo ir literatūrinio rašinio tipai? Ką ir kaip rašyti skirtingo tipo rašinyje, apie tai rašinio žingsneliais rasite vaizdinėje medžiagoje.

Pagrindinės minties įrodymas (samprotavimas)

Pagrindines_minties_irodymas (peržiūra) Pagrindinės minties įrodymas.ppsx (atsisiųsti)

Smulkių argumentų komponavimas (22)

Smulkių argumentų komponavimas Kai yra daug supriešinamų argumentų, galima juos sudėti į vieną papildomą pastraipą kontrasto principu: oponento argumentas – tavo kontrargumentas. Pavyzdžiui: Dialogas su potekste Kokius argumentus naudoja vaikinai norėdami gauti tai, ko trokšta? Ir kaip nepasimesti mergaitėms? Paprastai jie sako: ,,Kiekvienas tai daro“, bet jiems galima atsakyti: “Tuomet ir eik su kiekvienu, tau […]

Argumentavimo tipų pavyzdžiai (21)

Pagrindinių argumentavimo tipų pavyzdžiai[1] raskite, kur remiamasi: analogija, etika, autoritetu, intuicija, apibendrinimu, priežastimi, motyvu, pavyzdžiu, ženklu, eksperto išvada, klasifikavimu, metafora. 1. Rėmimasis ___________________ „<…> Atrodė nuoseklu, kad save teigianti žmogiškoji valia žengtų dar vieną žingsnį išsilaisvinimo kryptimi ir pašalintų paskutinę tariamą žmogaus laisvės kliūtį – tikėjimą į Dievą. Šitą laisvinimosi sta­diją vokiečių filosofas F. Nietzsche […]

Keturių kampų modelio kūrimas (20)

KETURIŲ KAMPŲ MODELIO PAVYZDYS Samprotaujamojo rašinio tema: „POPULIARIOJI KULTŪRA SKURDINA ŽMOGAUS SIELĄ“ Pavadinimo tipas – idėja, kurią reikia paneigti arba įrodyti. „Raktiniai“ žodžiai: populiarioji kultūra, skurdina (jei moksleiviai sunkiai atranda svarbiausius temos žodžius, reikia pasakyti, kad tai turi būti tokie žodžiai, kuriuos galima būtų „išskleisti“). Loginio samprotaujamojo rašinio „stuburo“ kūrimo etapai: 1)      Pasirinkus temą,  apsispręsti […]

Sąvokų analizė (19)

Sąvokų analizė Pagal bandomajam samprotavimo kūrimui pateiktas temas „Ką reiškia būti laisvu žmogumi?“ ir „Ar iš tiesų mūsų laikų žmonėms praeitis tapo nereikšminga?“ Pagrindinius klausimo ar įvesties žodžius reikėtų atitinkamai analizuoti: rasti sinonimų ir / ar antonimų; nubraižyti sąvokų apimties schemą ir pan. Tai padeda suprasti klausimo esmę. Pavyzdžiui, ar laisvas žmogus – tai tik […]

Tezės formulavimas (18)

Tezės formulavimas Tezė – išvada, pagrindinė mintis, įrodomasis teiginys – rašinyje gali būti net ir pats paskutinis sakinys, bet ją žinoti rašantysis turi prieš pradėdamas rinkti argumentus. Lygiai taip jis turi būti laisvas savo tezę koreguoti, jeigu jam pačiam tai vėliau įrodys rasti argumentai. Tačiau pradėti be tezės (išvados) – tai išsirengti į kelionę be […]

Argumentavimo nustatymas (17)

Argumentavimo krypties nustatymas  Reikia suprasti, koks tai bus rašinys – nuomonės, lyginimo / supriešinimo, problemos ir sprendimo, priežasties – pasekmės ar įvairus. Teiginių išdėstymą ir mintis dažnai lemia klausimo tipas. Pavyzdžiui, pirmasis klausimas „Ką reiškia būti laisvu žmogumi?“ suponuoja tokios formos atsakymą: „Būti laisvu žmogumi tai reiškia…“. Kiekvienas kitaip atsakytų į šį klausimą, vadinasi, tai […]

Argumentavimo teksto rašymo žingsniai ir klaidos (16)

10 pagrindinių argumentavimo teksto rašymo žingsnių Pirmiausia, žinoma, reikia turėti svarstytiną klausimą (problemą) ir būti susirinkus visą reikalingą medžiagą. 1. Dar kartą perskaitykite visą surinktą medžiagą  ir nustatykite pagrindines potemes/dalykus, kurie apjungtų Jūsų rastus argumentus. 2. Dabar panaudokite tas potemes kaip antraštes grupuodami/ sistemindami tyrimo duomenis (savo užrašus): a)  dar kartą peržvelkite savo užrašus ieškodami […]

Argumentavimo teksto dėstymo pastraipos (15)

Argumentavimo teksto dėstymo pastraipos Poto, kai nuspręsite, ką žadate įrodyti, būsite pasirengę rašyti dėstymo pastraipas. Neužmirškite: 1. Parodyti abi problemos puses, įtraukdami argumentus, kurie oponuoja Jūsų požiūriui. 2. Vartokite abejojimo frazes pažymėti tiems teiginiams, kurie neparemia Jūsų pozicijos – pagrindinės išvados, kad parodytumėte, jog jie yra ginčytini ir galbūt netgi neteisingi. 3. Aiškiai nurodykite tą […]

Argumentavimo schemos (14)

Argumentavimo schemos Kaip rašyti ?     Perskaityti klausimą. Nuspręsti, koks tai esė – nuomonės, lyginimo/supriešinimo, problemos ir sprendimo, priežasties – pasekmės ar įvairus. Klausimo tipas lemia išdėstymą ir mintis. Pasibraukti raktinius klausimo ar įvesties žodžius. Ir pasirašyti žodžių su ta pačia ar panašia reikšme – sinonimų. Tai sutaupys daug laiko. Padės suprasti klausimo esmę […]

Argumentavimo mokymas (13.3)

Zita Nauckūnaitė Gimtasis žodis. 2005. Nr.3 Argumentavimo mokymas (3) Kai teksto struktūra tinkamai pažymėta siejimo žodžiais, skaitytojas gali aiškiai matyti, kur yra pagrindinė mintis, argumentai ir išvada. Supažindinkime mokinius su teiginių siejimo priemonėmis, kurios vartojamos rašant argumentavimo tekstą.1  1.      Argumentų siejimo  priemonės  (jungtys) Pirmiausia Visų pirma Gali būti vartojama pirmajam parėmimo argumentui Antra Antrajam ir […]

Argumentavimo mokymas (13.2)

Zita Nauckūnaitė Gimtasis žodis. 2005. Nr.2 Argumentavimo mokymas (2) Yra daug būdų, kaip komponuoti argumentavimo tekstą. Pateiksime vieną iš jų kartu su mokymo metodika1. Medžiaga pritaikyta moksleiviams nuo 14 metų.  Argumentavimo tekstas kuriamas apie teiginį, paprastai vadinamą teze (arba išvada), kuri yra diskusinė (ginčytina). Kitaip tariant, argumentavimo centras – teiginys, su kuriuo skaitytojas gali nesutikti. […]

Argumentavimo mokymas (13.1)

Zita Nauckūnaitė Gimtasis žodis. 2005 Nr.1  Argumentavimo mokymas (1)  Dauguma mokyklinių rašinių analizuoja ar interpretuoja literatūros kūrinį, nagrinėja visuomenės problemas, t.y. priklauso samprotavimo tipui. Todėl atrodo savaime suprantama, kad mokiniai turi mokėti svarstyti problemą, formuluoti pagrindinę mintį, ją skaidyti į teiginius ir juos pagrįsti. Tačiau 2003 m. vykęs nacionalinis VIII klasės moksleivių pasiekimų tyrimas atskleidė, […]

Rašinio tipo aiškinimas (12)

AIŠKINIMASIS, KOKS TURĖTŲ BŪTI RAŠINYS: POLEMINIS AR PROBLEMINIS          Skaitant BE programoje apie valstybinio ir mokyklinio samprotaujamojo rašinio tikrinamus gebėjimus, nesunku suvokti, kad valstybinio lygio darbe reikalaujama iš moksleivio gebėjimo polemizuoti, o rašant mokyklinį rašinį – įžvelgti problemas. Aišku, kad pirmasis gebėjimas yra aukštesnio lygio.       Kai kurių temų formuluotės iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, sunkiai […]

Pastraipų kūrimas (11)

Samprotavimo rašinio dėstymo pastraipų kūrimas ir komponavimas Kaip komponuoti pastraipas? Kad neatsirastų minties šuolių tarp pastraipų, turite jas sieti tarpusavyje. Pastraipos pabaigoje, darydami išvadą, turite užsiminti, apie ką kalbėsite kitoje pastraipoje. Dėstymo pastraipų išdėstymas Pasistenkite pastraipas išdėstyti tokiu būdu: pirma – vidutinio stiprumo, antra – silpniausia, trečia – stipriausia. Pastraipos struktūra Tezė (pagrindinis teiginys) → […]

Pagrindinės minties įrodymas (10)

PAGRINDINĖS MINTIES ĮRODYMAS arba DĖSTYMO SAMPROTAVIMO EIGA      Suformulavus pagrindinę rašinio mintį, lieka apsispręsti, kaip įrodyti savo teiginį. Samprotavimo dėsningumas, rašinio logikos „stuburas“ dabar nėra vertinamas, tačiau logiška, kad toks reikalavimas turėtų atsirasti. Tuo labiau kad kryptingumas yra tiesiogiai susijęs su turinio pirmuoju aspektu – tema, pagrindinė mintis ir ją pagrindžiantys teiginiai.        Savo […]

Teiginių ieškojimas (9)

ASMENINĮ POŽIŪRĮ PAGRINDŽIANČIŲ TEIGINIŲ IEŠKOJIMAS Pasirinkus pagrindinę samprotaujamojo rašinio mintį, iškyla būtinybė atrasti ją pagrindžiančius teiginius arba „nežinomuosius“  – x, y, z. Nereikia pamiršti, jog kiekviena suformuluota mintis yra  diskusinė  (juk visada atsiras auditorijoje žmogus, galintis įrodyti priešingą nuomonę), tad norint  įtikinti, kad pasirinktas asmeninis požiūris yra teisingas, reikia surasti svarius, jį įrodančius teiginius. Tai […]

Teiginių eiliškumas (8)

PAGRINDINĘ MINTĮ PAGRINDŽIANČIŲ TEIGINIŲ EILIŠKUMO NUSTATYMAS            Kai turime sukurtus smulkesnius, pagrindinę samprotaujamojo rašinio grindžiančius teiginius, belieka apsispręsti, kokia tvarka juos išdėstyti savo darbe.           Pirmas būdas – remiamasi teiginių svarumu, gebėjimu parinkti jiems tinkamus ir svarius argumentus. Vieni šį būdą vadina „drambliukų“ teorija, kiti – patarlės „Pagal rūbą sutinka, pagal protą […]

Teiginių kūrimas (7)

PAGRINDINĘ MINTĮ GRINDŽIANČIŲ TEIGINIŲ ( DĖSTYMO TEMINIŲ SAKINIŲ) KŪRIMAS          Pasirinkus vieną ar kitą įrodymo būdą, reikia kurti teminius sakinius. Jų reikalavimai: Aptakūs, apimantys visą pastraipos tematiką. Teminis pastraipos sakinys neturi konkrečiai  nurodyti dalykus ar reiškinius, bet tik nužymėti kryptį, apie ką bus kalbama, kas įrodinėjama pastraipoje. Šią situaciją palyginčiau su lošėjais kortomis: […]

Teiginys ir argumentai (6)

                                                    Teiginys ir argumentai                                                Tik meilėje subręsta žmogaus siela […]

Diskusiniai ir nediskusiniai teiginiai (5)

Diskusiniai ir nediskusiniai teiginiai Diskusinis (ginčytinas)     teiginys Teiginys, su kuriuo kiti žmonės gali sutikti arba nesutikti. (Toks teiginys dar gali būti vadinamas argumentu, teze, tvirtinimu, sprendimu, pagrindine mintimi, išvada.) Pvz.: Mokyklinės uniformos nereikalingos. Nediskusinis (neginčytinas) teiginys Teiginys, kurio niekas negali ginčyti, vadinamas faktu. Pvz.: Žuvys gyvena vandenyje. Užduotis. Pažymėkite  diskusinį (ginčytiną) teiginį: Mokykla yra mokymo […]

Problemos apibrėžimas (4)

Išsiaiškinus pagrindines sąvokas reikia ieškoti, kur problemos esmė – dėl ko laužomos ietys. Geriausias būdas – diskusija arba mini debatai.  Paanalizuokime šiuo – problemos apibrėžties – aspektu pirmąjį bandomojo egzamino klausimą. „Ką reiškia būti laisvu žmogumi?“ – klausimas apie žmogaus laisvę, senas kaip pati žmonija. Atsakymo į šį klausimą visada ieško filosofai ir rašytojai ir […]

Įžangų tipai (3)

Minimalus reikalavimas. Įžanga būtinai turėtų pranešti, apie ką bus kalbama, – temą. Padaryti tai galima daugeliu būdų (net pasakojimą panaudoti), bet rašant egzamino rašinį geriausia eiti pačiu tiesiausiu keliu – kuo greičiau ją paskelbti. “Normalus“ reikalavimas. Į įžangą derėtų įpinti pagrindinės(-ių) temos sąvokos(-ų) apibrėžimą, t.y. parodyti, kaip supranti, kas yra, pvz., tolerancija, menas, laisvė ir […]

Samprotavimo įžanga (2)

ĮŽANGA – rašinio pradžia, pirmasis teksto kompozicijos elementas. Samprotavimo įžangoje pateikiama tolesniam tekstui suprasti būtinų žinių apie samprotavimo dalyką ir / arba patraukiamas skaitytojo dėmesys išryškinant svarstysimą problemą. Įžangos turinys ir struktūra priklauso nuo 1) rašinio temos, pagrindinės minties ir pasirinktų argumentų pobūdžio; 2) orientacijos į adresatą. Todėl vienu atveju pirmiausia bus plačiau aptariama tema, […]

Samprotavimo mokymas

Kaip mokytis rašyti samprotavimo rašinį

Samprotavimas gyvenimo prasmės temomis

SAMPROTAVIMO TEMOS, LITERATŪRA ARGUMENTAVIMUI, CITATOS   Samprotavimas gyvenimo prasmės temomis Ar visi darbai yra vienodai garbingi?   K. Donelaitis. „Metai“. Sąsaja su socialiniu kultūriniu kontekstu: lietuvininkų padėtis XVIII a. Mažojoje Lietuvoje. Viežlybieji būrai dirba garbingai, nenaudėliai tingi. Vaižgantas „Pragiedruliai“. Napalys nenorėjo mokytis, grįžo į sodžių, nes norėjo dirbti prie žemės. V.Mykolaitis- Putinas „Altorių šešėly“. Kunigo […]