Putinas. Nemigų būsenos.mp3
Aprašymas. Iš ciklo „Nemigų būsenos“ eilėraščius „Nemiga“, „Juodieji varnai“, „Sapnai“, „Nenorėki būti per daug dorovingas“, „Aš ir tu“, „Jei nori“, „Varyki greitai“, „Pakelėj“, „Lopšinė“ skaito Arnas Rosenas.
NEMIGA
Įkyrėjo sąmonės skaidri šviesa,
Minčių judrus gyvatynas.
Per jautri pasidarė klausa –
Už sienos knarkia kaimynas.
Tą ilgą nuobodžią naktį
Širdis per stropiai ėmė plakti,
Ir akys, tamsoj apsipratę, įžiūri
Vakarykštės dienos klaikų tūrį.
Nieko nelaukiu iš tos ilgos nakties,
Vien tik juodos tylios nebūties.
Vilnius 1959.X.28
JUODIEJI VARNAI
Aš norėčiau šį rytą pabusti
Su šviesiom mintim,
Su gerais troškimais.
Tegu šių sutemų juodi varnai
Skrenda šalimais!
Klausyk – jie jau čia!
Jie suka aplinkui
Ir kranksi
Savo gerkle godžia.
Ne, geriau jau šią naktį užmigti
Mirties miegu…
Ak, ir vėl tos juodos mintys!
Varyk jas šalin!
Išnykit!.. Prasmekit!..
Ne, palūkėki… Tegu, tegu!..
Kaunas 1959.X.15
SAPNAI
Sapnuoju jų visokių –
Gerų ir blogų,
Švarių ir begėdiškų.
Nuo vienų saldu krūtinėje daros,
Kiti kamuoja
Kaip klaikus košmaras.
Džiaugiuosi, kai šitie nuo siaubo
Pavirsta į nieką.
Negaila nė tų,
Kurie su šypsniu,
Auštant dienai, palieka.
Tačiau to vienintelio pasigendu,
Kuriame juodą naktį
Pasirodei man tu.
1959.XI.1
NENORĖKI BŪTI PER DAUG DOROVINGAS
Nenorėki būti per daug dorovingas
Kaip tas išsilaižęs šventeiva.
Tebūnie tavo sieloj kai kas ydinga,
Kai kas nesuderinta, kreiva.
Sutiksi ne vieną sielą ligotą
Ir širdį su nuodėmės randu giliu.
Palik tada už durų savo šviesų protą
Kartu su dorovės trumpu masteliu.
Šventeivos kaip cukrus saldi šypsena
Ir akys į dangų pakeltos.
Tačiau širdis klampaus dumblo pilna,
Jis visas kaip ledo luitas šaltas.
Tegu tavo žvilgsnis dažnai bus rūstus.
Jei suklupsi, iš pikto apmaudo verki, –
Bet klystančiam būk visados atlaidus
Ir kenčiančio niekad nesmerki.
1959.XI.24
AŠ IR TU
Mano rankos baltos,
O tavosios kaip žemė.
Mano veidas skaistus ir švelnus,
O tavo – raukšlių išvagotas.
Aš einu aukštai iškėlęs galvą,
Su šypsniu lūpose
Ir spindinčiom akim,
O tu, vargų naštos prislėgtas,
Žengi į žemę galvą panarinęs.
Kai mudu einam aikštėmis ir gatvėm,
Ašai – kaip saulės atspindys,
O tu – kaip varganas nakties šešėlis.
Tačiau vidurnaktį,
Kai apgaulingos regimybės nyksta melas
Ir vien tik žvaigždės sielos gelmenas paliečia
Nakty paskendusio žmogaus, –
Tavajam veide šypsnys šviečia,
Ir tu miegi palaiminto miegu.
Aš – sielvartingoj nemigoj blaškaus,
Ir man taip liūdna ir klaiku.
1960.V.1
JEI NORI
Jei nori,
Tampyk mano kūno
Kiekvieną gyslelę!
Tegul mano kaulus ir sąnarius
Skauda ir gelia.
Jei nori,
Užpūsk mano sieloj
Kiekvieną šviesos spindulėlį.
Tegul aš nugrimsiu
Į juodą kaip grabas
Šešėlį.
Nelieski tačiau širdyje
Tos mažutės kertelės,
Kur sutemų prieblandoj
Vakarių žarų atspindžiuos
Tau meldžiuos.
1960.V.10
Varyki greitai
Tą mintį abuoją, palaikę.
Tau džiaugsmo ir meilės
Šiandien taip reikia,
Taip reikia.
Esi kaip žemė
Kaitros nugairintu skruostu.
Tegu jį draugo rankos,
Švelnios ir vėsios,
Paglosto.
Tegul jo lūpos,
Sutikę tavąsias,
Išblaško tą nuojautą klaikią.
Tau džiaugsmo ir meilės
Šiandien taip reikia,
Taip reikia!
Kaunas 1961.VII.14
PAKELĖJ
Jau svaigsta galva,
Ir kojos tarnaut atsisako.
Joms mindžioti žemės takus
Turbūt jau pakako,
Pakako – – –
Plačių ir siaurų,
Tiesių ir šakotų –
Tu jųjų išvaikščiojai daug.
Dabar prie to vingio,
Kur dingsta pakalnėj miglotoj,
Pasilsėk ir palauk.
Palauk, kol žemai ten
Sušvis žiburiai,
Kol pėdos atslūgs sutinę.
Tada vėl pakilki ir eiki
Į tau pažadėtą nakvynę.
1962.II.26
LOPŠINĖ
Užmiki, vis vien kas bebūtum, –
Ar tu mano draugas, ar priešas –
Sakau tau:
Labanakt, užmiki…
Tą naktį praeivę su juoda skraiste ant peties
Kaip vaikas augyvę
Prie lopšio mielai pasitiki.
Labanakt, užmiki…
Užmerki akis kietai kietai
Ir pirštais užspauski ausis!
Jau sutemom dengias dangaus skliautai,
Ateina naktis – –
Varyki šalin tas mintis,
Kad nieko daugiau neregėtum,
Kad nieko daugiau negirdėtum,
Kad nieko nejaustum daugiau.
Labanakt, užmiki,
Kad, rytui išaušus,
Širdis tau suplaktų smagiau.
Laimingas, kas tiki,
Kad rytą vėl saulė sušvis,
Nors dabar tik naktis, tik naktis.
Vis vien kas bebūtum, –
Sakau tau:
Labanakt, užmiki – –
Laimingas, kas tiki – –
1962.III.13
Dar žiūrėkite (paspauskite žemiau esančias nuorodas):
Just. Marcinkevičius. Poezija.mp3
Praeinančiam pasaulyje praeisiu.mp3
Naujausias mp3 rinkinys debesies saugykloje
Granauskas. Su peteliške ant lūpų.mp3 arba ČIA
Parulskis. Nenoriu susipažinti.mp3
Literatūros kūrinių ekranizacijos
Gimtoji kalba 