Henrikas Radauskas
Pažinęs šviesą, negyvensi tamsoje
Gimtoji kalba
- Pradžia
- Bendrieji ugdymo planai 2019-2020 ir 2020-2021 m.m.
- Brandos darbo programa
- Gimtosios kalbos pagrindai
- Kalbos klaidos
- Įvairių formų vartojimo klaidos
- Linksnių vartojimo klaidos
- Mokinių stiliaus klaidos ir trūkumai
- Neteiktina žodžių tvarka
- Neteiktini vertiniai
- Neteiktinos naujosios svetimybės
- Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai
- Prielinksnių vartojimo klaidos
- Svetimžodžių atitikmenų sąrašas
- Žodžių ir junginių reikšmės klaidos
- Žodžių sandaros klaidos
- Kultūros epochos ir literatūros srovės
- Kūrybinių užduočių rinkinys
- Lietuvių kalbos brandos egzaminai
- 2013 m. lietuvių kalbos (gimtoji) egzamino užduotys
- 2013 m. lietuvių kalbos (gimtoji) įskaitos temos
- 2014 m. lietuvių kalbos (gimtoji) egzamino užduotys
- 2014 m. lietuvių kalbos (gimtoji) įskaitos temos
- 2014 metų MBE ir VBE lietuvių kalbos ir literatūros užduoties vertinimo instrukcijos
- Išklotinės su rašiniais
- Mokinių rašinių pavyzdžiai ir vertinimas
- Pavyzdinės teksto rašymo užduotys
- Rašinių pavyzdžiai, naudingi nuo 2013 m. (pagal tuometines egzaminų programas)
- Literatūrinis kalendorius
- Literatūros chrestomatija
- Lituanistinis leidinys (archyvas)
- Mediateka
- Audioteka
- Aidas Marčėnas. Lyrika.mp3
- Aistis. Apie laiką ir žmones.mp3
- Aistis. Eilės.wma
- Anykščių šilelis.mp3
- Antano Miškinio istorijos lūžiai.mp3
- Antano Miškinio lyrika.mp3
- Antano Vaičiulaičio kūryba.mp3
- Apučio kūryba.mp3
- Artūras Konanas Doilis. Briuso Partingtono brėžiniai.mp3
- Artūras Konanas Doilis. Glorija Skot.mp3
- Artūras Konanas Doilis. Šoskombo dvaro mįslė.mp3
- Balta drobulė.mp3
- Biliūnas. Kliudžiau. Brisiaus galas. Ubagas.mp3
- Dėdės ir dėdienės.mp3
- Didžiulių pušų pavėsy.mp3
- Dostojevskis. Nusikaltimas ir bausmė.mp3
- Du pasauliai: kasdiena ir poezija.mp3
- Duona, žemė ir vanduo.mp3
- Gražina.mp3
- Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros.mp3
- Hesė. Stepių vilkas.mp3
- Išsiduosi. Balsu.mp3
- Kafka. Metamorfozė.mp3
- Kamiu. Svetimas.mp3
- Konradas Valenrodas.mp3
- Lietuvininkai.mp3
- Lietuvių autorių balsai.wma
- Mariaus Katiliškio kūryba.mp3
- Martinaitis. Mes gyvenome.mp3
- Meditacijos.mp3
- Meilės lyrika.mp3
- Meras. Kaip išaugo alyvmedis.mp3
- Metai.mp3
- Miesto gyvenimo ir meilės poetė. mp3
- Miesto gyvenimo spalvos.mp3
- Miškais ateina ruduo.mp3
- Miškinis. Pasakojimai.mp3
- Miškinis. Psalmės.mp3
- Mopasanas. Orla.mp3
- Morua. Laiškai nepažįstamajai.mp3
- Nemigų būsenos.mp3
- Nenoriu susipažinti.mp3
- Niliūnas-Nyka. Dienoraštis.mp3
- Pavasario balsai.mp3
- Putinas mano atsiminimuose.mp3
- Radauskas. Eilės.mp3
- Radauskas. Impresijos.mp3
- Su peteliške ant lūpų.mp3
- Šeiniaus kūryba.mp3
- Šeinius. Kuprelis.mp3
- Škėma. Saulėtos dienos.mp3
- Tavo veido šviesa.mp3
- Tylos skambėjimas.mp3
- Tūla.mp3
- Vaičiūnaitė. Poezija.mp3
- Vaižgantas.mp3
- Vakarienė po kaštonais.mp3
- Vieškelyje džipai.mp3
- Vincas Krėvė išeivijos prisiminimuose.mp3
- Žemaitė. Sutkai.mp3
- Ženklai ir stebuklai.mp3
- E-knygos
- Filmoteka
- Kūrybiniai žaidimai
- Pateiktys
- Audioteka
- Motyvacinis laiškas
- Naujas darbo apmokėjimo tvarkos aprašas
- Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa
- Pavyzdiniai teminiai planai
- Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa 2017–2022 m.
- Privalomi literatūros kurso ir konteksto autoriai
- Terminologija
- TOP apklausos
Radauskas Henrikas
- Parašykite komentarą
Lituanistinis leidinys Nr. 149
- Norėdami sužinoti daugiau, nurodykite savo el. paštą žemiau langelyje ir nuolat gausite naujienas.
- *2010-2020*
Turite naujienų ar pasiūlymų, priekaištų ar patarimų, rašykite, siųskite, klauskite ir dalinkimės patirtimi. Susisiekime:
dalykasinfo@gmail.com
Arba paspauskite:
Balso pašto pranešimas Apklausos 2020-05-31 – 2020-06-30 rezultatai. Koks mokymo(si) proceso organizavimo būdas Jums būtų patraukliausias 2020-2021 m.m.?
Kasdienis: 129 (38,62 %)
Mišrusis: 119 (35,63 %)
Nuotolinis: 83 (24,85 %)
Kita: 3 (0,9 %)
Iš viso: 334 balsai
Ačiū, kad balsavote.
TOP apklausų duomenų bazė2020 m. lietuvių ir užsienio kūrėjų literatūrinis kalendorius
Gimtoji kalba
Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo pakeitimas
Lietuvių kalbos naujienos
Dėl 2021 metų virtualaus elektroninio literatūrinio ir kalbinio kalendoriaus
2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektai
Lituanistinis leidinys Nr. 149
2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų pakeitimo projektai
Bendrųjų programų atnaujinimo darbai
Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2020“ (renginių programa)
Lituanistinis leidinys Nr. 148
*************************
Mus rasite:
*************************
- Žolinės tradicijos ir papročiai
- Išsiduosi. Balsu.mp3
- Kaip rašyti telefonų numerius?
- Švietimo naujovės 2019-2020 m.m.
- Mediateka. Nusikaltimas ir bausmė.mp3
- Rašybos pagrindai. Balsių rašyba
- Rašybos pagrindai. Neiginio ne rašymas. Sutrumpėję ir nesutrumpėję žodžiai
- Privalomi literatūros kurso ir konteksto autoriai
- Mediateka. Svetimas.mp3
- Mediateka. Lietuviai prie Laptevų jūros.mp3
- *ŠVIETIMO LENTA*
Daugiau informacijos
Švietimo naujovės 2019-2020 m.m.
Patvirtinti 2017-2019 m. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. 2017-2019 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Svarbiausia kvalifikacijos tobulinimo programos dalis – trumpalaikius seminarus keis tęstinis kvalifikacijos tobulinimas – viena kvalifikacijos tobulinimo programa truks ne mažiau nei 40 val., o baigus programą, bus patvirtinama įgyta papildoma kompetencija.
Nauja Brandos darbo programa. Žiūrėkite: Brandos darbas: įgyvendinimo gairės 2017–2018 mokslo metais (peržiūrėti Brandos darbo programa, o atsisiųsti - Brandos darbo rengimo metodinės rekomendacijos, Brandos darbo modelis). Abiturientai gali rinktis brandos darbą, kuris nėra privalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau tai negalės būti egzamino atitikmuo. Skelbiama pakoreguota Brandos darbo programa ir Brandos darbo vertinimo kriterijai. Atsižvelgdamas į brandos darbo sklaidos vykdymo metu gautas mokytojų pastabas ir mokslininkų rekomendacijas, Nacionalinis egzaminų centras teikė siūlymus dėl Brandos darbo programos ir jos priedo ,,Brandos darbo veiklos sritys, vertinimo kriterijai, jų požymiai ir svarba“ tikslinimo. Skelbiama pakoreguota ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta Brandos darbo programa. Joje tiksliai apibrėžta, kad mokiniai gali rinktis brandos darbą iš bet kurio individualaus ugdymo plano vidurinio ugdymo programos dalyko. Patikslintuose brandos darbo vertinimo kriterijuose nesikeičia pagrindinės brandos darbo dalys, veiklos sritys ir vertinimo kriterijų svarba taškais. Yra patikslintos tik vertinimo kriterijų ir jų požymių formuluotės – sutrumpinti pateikti teiginiai, išskiriant vertinimo aspekto esmę, pakeistas vertinimo kriterijų eiliškumas, įtraukti papildomi vertinimo aspektai, leidžiantys mokiniui brandos darbe atskleisti savo gebėjimą nuosekliai dirbti, analizės gebėjimus, pritaikomumą. Brandos darbą 12 (IV gimnazijos) klasės mokiniai gali rinktis nuo 2017 m. rugsėjo 18 d.
Pedagogų atlyginimams kelti 2016-2020 metams planuojama skirti 195,8 mln. eurų. Tai numatoma Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos projekte. Pagal programą pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai kasmet didėtų 5 proc. (2017 m. – 35,4 mln. eurų, 2018 m. – 44,3 mln. eurų, 2019 m. – 54 mln. eurų, 2020 m. – 52,6 mln. eurų).
Patvirtintos Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptys. Jose pabrėžiamas dėmesys mokytojo kvalifikacijos ir profesijos prestižo kėlimui, būsimųjų pedagogų atrankai ir pedagoginei praktikai. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais.
Patvirtinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, skirta pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Pagal naują programą mokyklose bus pradėta dirbti nuo kitų mokslo metų. Programos kertinė tema – visuminė sveikata, apimanti sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratas, taip pat fizinę sveikatą, psichikos sveikatą ir socialinę sveikatą. Programa parengta remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos Seksualinio švietimo standartais Europoje. Su programa galima susipažinti ČIA.
11-12 klasėse siekiama pereiti prie kaupiamojo vertinimo. Greičiausiai atsižvelgiama į brandos vertinimą ir kaupiamąjį balą, kuris pasireikštų tiek vidurkiais tam tikrų dalykų, kurie kaupiami, tiek savarankiškų, neformalių veiklų kaupimu. Greičiausiai stojančiojo portfolio ateityje bus sudarytas atsižvelgiant ir į brandos egzamino rezultatus, ir į metinius pažymius, ir į neformaliais kompetencijas, o valstybinių brandos egzaminų reikšmė mažinama. Apie 2019 m. priėmimą į aukštąsias mokyklas ir siūlymą remtis pasiekimais egzaminų metu ir kaupiamojo vertinimo integravimą rasite Priėmimas į aukštąsias mokyklas.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis. Mokyklos turės laisvės keisti ir pačios prisitaikyti modelį, laikydamosi teisės aktais nustatytų ribų. Numatyti esminiai naujo etato sandaros pasikeitimai, diferencijuojamos valandos, skirtos vadovauti klasei, pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti, nustatytos skirtingų darbo laiko režimų sąlygos. Pakeistame etatinio modelyje esminis pokytis lyginant su dabar veikiančiu – etato sandara. Etatas susidės iš dviejų kategorijų darbo valandų: 1) pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei bei 2) veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys. Nauja etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka.
Pensijų reforma mokytojams ir kitiems dirbantiesiems (patvirtinta 2016-06-29). Išėjimas į pensiją. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeis sulaukę 65 metų. Išėjimas į pensiją bus vėlinamas palaipsniui: įstatymas numato, kad po dviejų metų (nuo 2018 metų sausio pirmosios) į pensiją išeis 62 metų ir 4 mėn. sulaukusios moterys ir 63 metų ir 8 mėn. sulaukę vyrai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks 65 metus. 2016 metais į pensiją išeina 63 metų ir 4 mėnesių sulaukę vyrai ir 61 metų 8 mėn. sulaukusios moterys. Būtinasis darbo stažas. Iki šiol būtinasis stažas senatvės pensijai buvo 30 metų. Palaipsniui jis bus ilginamas, kol pasieks 35 metus. Įstatymas numato, kad 2018 m. sausio 1 d. būtinasis stažas senatvės pensijai jau bus 30,5 metų. Nuo 2019 metų pradžios jis kasmet bus didinamas po 6 mėnesius. 35 metų stažą jau privalės turėti tie, kurie į pensiją išeis 2027 metais. Pensijos dydis. Pensijos nebebus mažinamos, jos priklausys nuo dirbančiųjų Lietuvoje skaičiaus ir jų atlyginimo augimo. Dabar siūloma pensiją sieti su darbo užmokesčio fondo augimu. Bazinė pensija kasmet bus indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama, remiantis septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkiu – skaičiuojamas praėjusių trejų metų ir einančių metų darbo užmokesčio fondo augimas, taip pat įtraukiamos artimiausių trejų metų prognozės. Jeigu indeksas bus mažesnis nei 1,01, indeksavimas tais metais nebus atliekamas. Tai yra, bazinė pensija nebus mažinama. Bazinė pensija, kuri ir bus indeksuojama, veikiausiai bus mokama nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Dabar pensiją sudaro trys dalys – bazinė pensija, priemoka turintiems didesnį nei 30 metų stažą ir priemoka, priklausanti nuo buvusių įmokų į „Sodrą“. Naujas socialinis modelis numato, kad bazinė pensija būtų mokama iš biudžeto. Taigi valstybė bazinei pensijai skirtą sumą pervestų „Sodrai“. Tai reiškia, kad pensininkai išmokas ir toliau gautų iš „Sodros“ biudžeto, tačiau fondas joms reikalingus pinigus pasiimtų jau ne iš darbdavių, o iš valstybės. Individualią pensijos dalį, taip pat ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtų jau pati „Sodra“.
2019-2020 ir 2020-2021 m.m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai. Daugiau informacijos galima rasti ČIA
2019-2020 m.m. ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 metų) tėvai privalo pasirūpinti savo atžalų sveikatos patikra ir ugdymo įstaigai pateikti specialios formos dokumentą – Vaiko sveikatos pažymėjimą, kuris galioja vienerius metus. Vaiko sveikatos pažymėjimas išduodamas nemokamai. Vaikų (iki 18 metų) profilaktinių sveikatos tikrinimų metu atliekami būtini veiksmai: apžiūrimas, išsamiai ištiriamas pacientas – įvertinama vaiko sveikatos būklė, fizinis išsivystymas, augimas atsižvelgiant į amžių, prireikus skiriami tyrimai arba siunčiamas vaikas pasikonsultuoti su II lygio gydytoju specialistu. Atliekant profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą įvertinamas vaiko ūgis, svoris, matuojamas kraujospūdis, įvertinama rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinė, endokrininė bei skeleto raumenų sistemų būklė. Be šeimos gydytojo konsultacijos, būtina ir gydytojo odontologo (vaikų dantų ir žandikaulių būklė) arba burnos higienisto patikra. Vaikams nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys nemokamai padengiami silantu – specialia apsauga nuo ėduonies, kuriuo dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Vaiko sveikatos pažymėjime būtina nurodyti paciento sveikatos būklę, rekomendacijas, kurių turi būti paisoma ugdymo įstaigoje, t. y. krūvio ribojimas (kuriam laikui) per kūno kultūros pamokas, regos problemas (nustatoma, kur tinkamiau sėdėti pamokų metu), sergant lėtine liga ar alergija, įrašoma, kokių priemonių reikėtų imtis mokykloje skubios pagalbos atveju, taip pat nurodoma, nuo kokių užkrečiamųjų ligų yra paskiepytas vaikas. Taigi vaikai į mokyklą priimami tik sveiki, o Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a) turi būti pateiktas iki einamųjų metų rugsėjo 15 d., netaikomas tik ligoninių mokykloms.
Per artimiausius metus bus siekiama nuosekliai peržiūrėti abiturientų brandos vertinimo sistemą, numatant, kad ji būtų grindžiama ne vien brandos egzaminais, kurie nevisiškai įvertina moksleivių 12-os metų darbą. Todėl bus teikiami siūlymai dėl kaupiamojo vertinimo sistemos. Per kelerius metus ketinama parengti bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo sistemą, kurioje svarbiausias akcentas – abiturientų brandos pasiekimus ir įgytas žinias susieti su kaupiamuoju vertinimu. 
*************************
Stojantiesiems 2019, 2020 m.
*************************
- 9 586 884 vartotojai (-ų)
