Šešios mąstymo skrybėlės

Šešių mąstymo skrybėlių metodą (angl. Six thinking hats) sugalvojo Edward de Bono 1980 metų pradžioje. Šešios skrybėlės simbolizuoja šešis mąstymo būdus ir yra labiau mąstymo kryptys nei mąstymą nurodančios žymės. Skrybėlės yra naudojamos labiau iniciatyviai nei atsakančiai. Tuo siekiama paskatinti paralelinį (lygiagretų) mąstymą (angl. Parallel thinking), visapusišką mąstymą (angl. full-spectrum thinking) ir atskirti ego nuo poelgio [1]. Taip skatinamas poelgis, o ne ginamas ego [2]. Kiekvieno žmogaus unikalus mąstymas skirtas nugalėti iššūkius ir užtikrina, kad bus geras sprendimas bus įgyvendintas, jis bus paremtas kuo nors ir gerai apmąstytas [1].

Metode naudojamos šešios skirtingų spalvų skrybėlės. Kiekviena simbolizuoja tam tikrą mąstymo būdą. Kai jūs „užsidedate“ vieną iš šių skrybėlių, pasirenkate mąstyti tik ta kryptimi. Kiti dalyviai taip pat užsideda po skrybėlę. Kai bus skrybėlė pakeičiama, jūs ir jūsų kolegos pakeis mąstymo kryptį. Kiekvienas dalyvis turi sugebėti užsidėti kiekvieną iš šešių skrybėlių ir mąstyti jos kryptimi.

Šio metodo nauda:

Sutaupote laiko, kai pateikiate planą našiems „mąstymo drauge“ susitikimams, pristatote būtinus rezultatus, sumažinate asmenybių konfliktus, išsisukinėjimus, atskiriate faktus nuo emocijų, geriau susikaupiate ir iš karto pradedate diskusiją [3].

Pagerinate darbo atlikimą, kai pateikiate planą geresniems sprendimams priimti, geriau pasiruošiate pasikeitimų realizavimui, žiūrite į situaciją iš visų pusių, kuriate aiškų ir glaudų bendravimą, rūšiuojate įvairių sričių duomenis, mąstote nuodugniai ir sudarote veiksmų planą, kurį palaiko grupė, ir kuris gali būti įgyvendinamas [3]. Didinate kūrybišką ir novatorišką darbo atlikimą pateikdami planą, kaip reikia kurti naujas efektyvias idėjas, pasirenkate galimybes, apžvelgiate platesnį sprendimų intervalą, rutuliojate veiksmų planus rizikai mažinti ir tinkamai skatinate vadovavimo idėjas ir pasitikėjimą klientais[3]. Žmonės, naudodami šį metodą, išmoksta viršyti akivaizdžias galimybes, laikyti savo ego nuošaliai ir pasiekti dinamiškų rezultatų.

Edward de Bono mąstymo skrybėlės buvo sukurtos siekiant iliustruoti įvairių mąstymo metodų panaudojimą problemų sprendimo procese. Kiekviena skrybėlė simbolizuoja mąstymo metodą paprastai naudojamą sprendžiant problemas. Tikimasi, kad taip daugiau asmenų sugebės atpažinti įvairius mąstymo būdus, kuriuos jie naudoja ir taip geriau supras savo mąstymo procesą. Taip pat tikimasi, kad žmonės ims geriau suprasti ir kitų asmenų mąstymo procesus ir netgi įtrauks kai kuriuos procesus į savo mąstymą [5].

Šis metodas galimas įgyvendinti žmonių grupėje ir jis puikiai tinka darbuotojams, komandų lyderiams, projektų vadovams, žmoniškųjų išteklių departamentui, skyrių vadovams ir pan. Apskritai šis metodas gali būti įgyvendinamas žmonių grupėje, kurie ieško novatoriškų idėjų arba problemos sprendimų.

KAIP METODAS ĮGYVENDINAMAS? Šešių skrybėlių metodas tyrinėja, kaip skiriasi smegenų cheminės medžiagos, kai mes būname atsargūs ir kai pasitikime savimi. Ši cheminė reakcija atlieka smegenų funkciją. Neįmanoma dalyvauti visose mąstymo kryptyse vienu metu – būtina išskirti mąstymo būdus. Šešių skrybėlių metodas palieka ego nuošaly, nes jis trukdo tradiciniam mąstymui. Taigi daugiau nėra priežasties ginti ar kritikuoti idėjas. Jeigu norite tai puikiai atlikti, turite prisitaikyti prie kiekvienos skrybėles [6].

1 žingsnis. Problemos ar klausimo pristatymas grupės nariams. Papasakokite, kad jiems reikės mąstyti apie temą įvairiais požiūriais. Bus šeši mąstytojų tipai – kiekvienas turės atlikti tam tikrą vaidmenį ir nagrinėti klausimą remdamasis tam tikru požiūriu. Grupės konsultantas turi nuo pat pradžios paaiškinti dalyviams, kad jie turės žiūrėti į problemą šešiais skirtingais būdais. Kiekviena skrybėlė simbolizuoja mąstymo būdą.

– Balta skrybėlė – duomenys, informacija, faktai – žinomi ir reikalingi. Ji apima faktus, skaičius, informacijos poreikį ir spragas. Principas – atsisakykime argumentų ir pasiūlymų ir pažvelkime į duomenų bazę.

– Raudona skrybėlė – įtarimai, vidiniai instinktai, intuicija, jausmai. Ji apima jausmus ir emocijas. Leidžia mąstančiam iškelti intuiciją ir visai nereikia jos pagrįsti. Dažniausiai jausmai ir emocijos gali būti įtraukti į diskusiją, jeigu jie yra logiškai pagrindžiami. Paprastai jausmas yra tikras, bet logika – melaginga. Raudona skrybėlė  mąstytojui leidžia visiškai naudotis jausmais svarstant apie tam tikrą dalyką tuo momentu.

– Juoda skrybėlė – rizikos įvertinimas, galimos problemos, pavojus, sunkumai. Juoda skrybėlė yra sveikas protas – nepopuliaraus požiūrio gynėjas arba ieškantis, kodėl kas nors gali nepavykti. Tai nuovokumo ir atsargumo skrybėlė. Ji yra pati vertingiausia. Ji jokiu būdu nėra prastesnė už kitas, neigiama ar maištaujanti skrybėlė. Juoda skrybėlė yra naudojama atkreipti dėmesį, kodėl pasiūlymas neatitinka faktų, galimos patirties, naudojamos sistemos ar veiklos krypties, kuria vadovaujamasi. Juoda skrybėlė visada turi būti logiška.

– Geltona skrybėlė – logiškai paaiškinama nauda, optimistinis požiūris, papildomi taškai. Ji simbolizuoja sumanumą ir optimizmą. Ji yra logiškai pozityvi. Ji užduoda klausimą: „Kodėl kas nors pasiseks ir kodėl tai duos naudos?“ Ši skrybėlė gali būti naudojama aiškintis ne tik galimus veiksmų rezultatus, bet taip pat ieškant kažko vertingo ten, kas jau atsitiko.

– Žalia skrybėlė – kūrybiškumas, idėjos, alternatyvos, sprendimai, galimybės. Tai kūrybiškumo, alternatyvų, pasiūlymų skrybėlė. Tai, kas yra įdomu, permaininga ir provokuoja.

– Mėlyna skrybėlė – proceso kontrolė, mąstymo valdymas. Ji naudojama valdyti mąstymo procesą. Tai bendro supratimo arba proceso kontrolės skrybėlė. Žiūrima ne į patį objektą, bet į mąstymą apie jį. Mėlyna skrybėlė susijusi su metakognityvumu (angl. meta-cognition).

2 žingsnis. Komanda pradeda kauptis diskusijai dėl konkretaus sprendimo. Komandos nariai apgalvotai pasirenka kuria skrybėle norėtų pradėti. Pavyzdžiui, jeigu jie pasirenka mėlyną skrybėle, susirinkimas prasideda diskutuojant, kaip jis bus vedamas ir išsiaiškinant tikslus bei uždavinius. Po to diskusija gali pereiti prie raudonos skrybėlės surenkant nuomones ir reakcijas į problemą. Šią stadiją taip pat galima naudoti formuoti dabartinio sprendimo apribojimus: ką paveiks ši problema ir/arba sprendimai. Toliau diskusijoje gali būti naudojamos geltonoji ir žalioji skrybėlės idėjoms ir galimiems sprendimams iškelti. Galiausiai diskusija turėtų krypti link baltos skrybėlės informacijai įgyti ir juodos skrybėlės – sprendimui sukritikuoti.

Kadangi kiekvienas yra susitelkęs ties konkrečiu pasiūlymu, grupė stengiasi daugiau bendradarbiauti,  kai vienas žmogus reaguoja emocionaliai (raudona skrybėlė), tuo tarpu kitas bando būti objektyvus (balta skrybėlė), o dar kitas yra kritiškas mintims, kurios kyla diskusijos metu.

Paimkite kaip pavyzdį toliau nurodytą problemą ir apsvarstykite, kaip kiekviena mąstymo skrybėlė nukreipia skirtingus požiūrius:

Problema – mokiniai kalbasi tarpusavyje, kai mokytojas veda pamoką [5].

Balta skrybėlė – faktai (faktų konstatavimas):

– Mokiniai kalbasi tarpusavyje, kai mokytojas veda pamoką.

–  Atsiranda triukšmas, todėl mokiniai yra blaškomi ir negali girdėti mokytojo.

–  Kai nurodymai yra duodami tik vieną kartą, mokiniai nežino, ką daryti.

–  Daug mokinių būna atitraukiami nuo užduoties, todėl nepabaigia darbo [5].

Raudona skrybėlė – emocijos (emocijų pasireiškimas):

–  Mokytojas jaučiasi įžeistas.

–  Mokiniai susierzina, nes negirdi nurodymų.

–  Kalbantiems patinka pokštauti ir būti girdimiems.

–  Tai pavaizduoja emocinį mąstymą [5].

Juoda skrybėlė – kritinis mąstymas (neigiami aspektai):

–  Laikas iššvaistomas veltui.

–  Mokymas kompromituojamas.

–   Kalbantieji jaučia, kad klausytojai jų negerbia ir nenori išgirsti, ką jie pasakoja [5].

Geltona skrybėlė – pozityvus mąstymas (teigiami aspektai):

– Kiekvienas gali išsakyti tai, apie ką galvoja.

–  Tai gali būti smagu.

–  Ne tik „protingi vaikai“ (angl. smart kids) gali pasireikšti.

–  Nereikia laukti norint pasidalinti savo idėjomis, todėl rizikuoja pamiršti kai kuriuos galbūt svarbius duomenis [5].

Žalia skrybėlė – kūrybinis mąstymas (kūrybiškos idėjos atsiranda tuomet, kai informacija bus apžvelgiama iš naujo):

–  Kitą sykį mokytojas žinos, kiek laiko mokiniai praleidžia šnekėdami.

–  Mokytojas bandys įtraukti visus mokinius, kad jie bendrautų ne tik „protingus vaikus“.

–  Mokiniai atsispirs poreikiui sakyti viską, kas jų galvoje. Jie galvos, ką jie turi pasakyti ir ar tai yra susiję su atitinkama

tema.

–  Mokiniai atsižvelgs, ar jų komentarai netrukdys kitų žmonių mokymuisi [5].

Mėlyna skrybėlė – mąstymo proceso kontrolė (garantuoja, kad kiekviena skrybėlė efektyviai įsilieja į bendrą vaizdą):

–  Mokytojas supranta, kad mokiniai turi kontroliuoti  laiką,  kurį  jie praleidžia kalbėdamiesi su klasės draugais

–  Mokytojas turi įtraukti į diskusijas visus mokinius.

–  Mokytojas turi atpažinti, kad kai kuriems mokiniams reikia laiko pagalvoti prieš atsakant. Leidimas šiems mokiniams

įvertinti sprendimus skatina didesnį dalyvavimą ir kelia mokymąsi.

–  Mokiniai supranta, kad jų kalbėjimas verčia kalbantį jaustis neįvertintu ir negerbiamu.

–  Mokiniai supranta, kad jų komentarai stato į pavojų kitų asmenų mokymąsi.

–  Mokiniai supranta, kad kalbėjimas be sustojimo pademonstruoja jų savidisciplinos trūkumą ir kad ne visi komentarai turi

būti paviešinti [5].

3 žingsnis. Sudarius sprendimų sąrašą dalyviai kritiškai jį patikrina ir išrenka vieną sprendimą.

KOKIE YRA SĖKMĖS FAKTORIAI? Svarbiausias faktorius, garantuojantis sėkmingą šio metodo įgyvendinimą, yra šio metodo pagrindinių dalykų išsaugojimas:

PRALELINIS MĄSTYMAS DARBE. Remiantis tradiciniu mąstymu, A ir B konfliktuoja. Kiekviena pusė stengiasi sukritikuoti kitokį požiūrį. Šešių skrybėlių metodas leidžia naudoti paralelinį mąstymą. A ir B dėvi kiekvieną skybėlę kartu ir tyrinėja visas problemos puses. Priešiškas judviejų susidūrimas pakeičiamas kooperaciniu dalyko nagrinėjimu. SUSKALDYTAS MĄSTYMAS. Kai mes mąstome normaliu būdu, stengiamės padaryti per daug vienu metu. Mes galime susipažinti su informacija, formuoti savo mintis ir nagrinėti kitų idėjas tuo pačiu metu. Šešių skrybėlių metodas leidžia suskaldyti mąstymą. Užuot bandžius daryti viską vienu metu, mes atskiriame skirtingus mąstymo aspektus. Šiuo būdu galime skirti visą dėmesį kiekvienam aspektui paeiliui. Pagalvokite apie spalvotą spausdinimą, kur pagrindinės spalvos atskiriamos ir tada kiekviena spalva yra spausdinama atskirai ant to paties lapo. Tuo pačiu principu atskiriame mąstymo būdus ir pritaikome kiekvieną iš jų galvoti apie tą patį objektą, kad apie jį išsiaiškintume iki galo [3].

EGO IR POELGIO ATSKYRIMAS. Jeigu idėja jums nepatinka, vadinasi, jūs tikrai nesistengsite gaišti laiko ir galvoti apie jos privalumus ar kokią naudą ji gali duoti. Taip yra dėl to, kad jeigu jūs atskleistumėte jums priimtinos idėjos privalumus, „prarastumėte“ argumentą. Atliekant šešių skrybėlių metodą, mąstantis žmogus gali būti konkrečiai  aprašytas atlikti geltonosios skrybėlės „vaidmenį“. Tai iššūkis mąstančiajam, kuris tikrai nenorės pasirodyti, kad negali tokiu būdu mąstyti. Taigi geltona skrybėlė priverčia pasielgti taip, kaip reikia, nors ir kažkam ta idėja nepatinka.  Geltonos skrybėlės mąstyme mintys gali apsiversti ir tai privers mąstytoją pakeisti nuomonę. Gali atsitikti ir atvirkščiai. Pakilios nuotaikos idėjos šalininkas gali būti paprašytas užsidėti juodą skrybėlę. Tai gali sukelti sunkumų, kurie sumažins prieš tai buvusią pakilią nuotaiką [3].

METODŲ SUKEITIMAS. Žmogus gali įsižeisti, jeigu kas nors paprašys jį nebūti tokiu negatyviu. Tačiau jei paprašoma mąstyti geltonos skrybėlės būdu, įsižeisti nėra priežasties. Galima pasakyti: „Juodos skrybėlės mąstymas yra

geras, panaudokime jo daugiau“. Vėliau galima sakyti: „Mes atlikome gerą juodos skrybėlės mąstymą. Gal dabar pabandykime geltoną skrybėlę?“. Kadangi šešių skrybėlių sistema greitai tampa neutraliu žaidimu, šis metodas suteikia labai patogų būdą nukreipti mąstymą arba prašyti konkretaus mąstymo būdo. Labai sunku tai padaryti kitokiu būdu, neįžeidžiant žmonių [3].

SUPRATIMO DIDĖJIMAS. Kadangi dabar yra paprastas ir praktiškas būdas pavadinti skirtingus mąstymo būdus, žmonės pradeda suvokti, kad yra įstrigę viename ar kitame mąstymo būde. „Aš manau, kad iki šiol apie tai mąsčiau tik

užsidėjęs raudoną skrybėlę. Mes turime dabar atlikti apgalvotą geltonos skrybėlės bandymą .“ Žmonės gali komentuoti, ką jie mąsto, taip pat komentuoti, ką mąsto kiti. Šešių skrybėlių metodas leidžia didėti supratimui apie tai, koks iš tikrųjų mąstymas faktiškai naudojamas bet kuriuo atveju [3].

SKRYBĖLIŲ TVARKA IR SEKA. Sėkmingo šio metodo įgyvendinimo paslaptis yra skrybėlių tvarka. Kartais yra

galimybė sudėlioti skrybėles formalia tvarka, kad būtų galima efektyviai mąstyti apie tam tikrą dalyką – tada tikroji seka keisis pagal situaciją. Pavyzdžiui, kai nagrinėjamas naujas dalykas, seka gali būti tokia:

·  Balta (gauti informacijai) …

·  Žalia (idėjoms ir pasiūlymams) …

·  Juoda ir po to geltona kiekvienai alternatyvai (įvertinti alternatyvias idėjas) …

·  Raudona (įvertinti jausmus) …

·  Galiausiai mėlyna (nuspręsti, kokį mąstymą pasitelkti toliau).

Kita vertus, kai diskutuojama apie gerai žinomą pasiūlymą, seka gali būti tokia: raudona, geltona, juoda, žalia (neigiamiems nuomonėms įveikti), balta ir mėlyna [10].

TERMINŲ ŽODYNAS. Visapusiškas mąstymas (angl. full-spectrum thinking): komanda įvertina problemą iš visų pusių darniai ir be konfrontacijos. Paralelinis mąstymas (ang. parallel thinking): kiekvienas asmuo naudoja tą pačią priemonę tam pačiam sunkumui įveikti (3).

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

Svetainės:

 [1] http://members.optusnet.com.au/~charles57/Creative/Techniques/sixhats.htm

[2] http://www.illumine.co.uk/course-six-thinking-hats.htm

[3] http://www.debonoforbusiness.com/asp/six_hats.asp: Since 1994: de Bono for Business is a thriving member of the de Bono Thinking Systems, Inc., global network, a de Bono organization.

[4] http://www.holstgroup.co.uk/six-thinking-hats.html

[5] http://en.wikipedia.org/wiki/Six_Thinking_Hats

[6] http://www.edwarddebono.com/concept6.htm

[7] http://www.debonothinkingsystems.com/tools/6hats.htm

[8] www.LyndaCurtin.com

[9] www.images.com

Straipsniai:

 [10] Bono, Edward de, Sep95, “Serious creativity”, Journal for Quality & Participation, 18(5)

Kiti kūrybiškumo metodai:

Minčių žemėlapio semantika

Smegenų audros sėkmė

Minčių lietaus seansas

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.