Retorika-kalbėjimo menas

Retorika (gr. rhetorike – iškalbos menas) – tai monologinio kalbėjimo menas, jo teorija ir praktika.

Klausymo f-jos

1. Informacijos suvokimas.

2. Empatija (gr. jaučiąs vidų).

3. Kritiškumas.

4. Pripažinimas.

Klausymosi etapai:

1. Priėmimas.

2. Dėmesingumas.

3. Supratimas.

4. Interpretacija.

Rengdamiesi kalbai pirmiausia pagrįskime rengimosi svarbą.

Rengdamiesi kalbai turime pasirinkti temą.

Kaip rasti temą savo kalbai:

1. Peržvelk savo hobi, interesus ir patirtį

2. Peržvelk tam tikras temų grupes.

3. Pavartyk enciklopediją – rasi, kuo itin susidomėsi.

4. Pasinaudok “proto sukrėtimo metodu”.

Rengimosi kalbai etapai:

1. Praktikuokis.

2. Garsiai pasakyk kalbą. Ieškok tinkamo žodžio ir t.t.

3. Pasirašyk kalbos tekstą. Jei reik, rask papildomos info.

4. Parenk įžangą ir pabaigą.

5. Suplanuok kalbos dėstymą, pagrindinę jos dalį.

6. Susirink medžiagą.

7. Išsirink temą, nustatyk kalbos intenciją ir tikslus.

Adresantas (vok. adressan – siuntėjas) – tai tas, kuris perduoda informaciją.

Dažniausiai tai  – kalbėtojas.

Adresatas (vok. Adressat – gavėjas) – dažniausiai klausytojas.

Proto sukrėtimo“ metodai:

a) Minčių lietus – kaip galėdami greičiau užrašome viską, kas tik ateina į galvą, nesirūpindami nei rašyba, nei skyryba, nei logika. Tai gali trukti 5-10 min. Parašius reikia ieškoti ryšių: apvesti debesėliais svarbiausius dalykus, pažymėti žvaigždutėmis, nubrėžti rodyklėmis ir pan.

b) temos žemėlapis – tai būdas išsiaiškinti, kokia tvarka būtų galima išdėstyti tai, ką rasime tinkamo ta tema pasakyti. Tema užrašoma lapo apačioje ir “auginama“ brėžiant linijas nuo jos ir užrašant vis naujas mintis.

c) laisvasis rašymas – būdas nustatyti pradinę kryptį. Tai automatiškas rašymas nemąstant. Jis ypač tinka tada, kai žmogus nežino nuo ko pradėti, ką pasakyti arba nesupranta kaip komponuoti. Toks 10-15 min. rašymas nesustojant – tai būdas pralaužti vidines užtvaras.

Monologas – tai tokia kalbėjimo forma, kai kalbama tarsi su pačiu savimi, ir nelaukiama kalbos adresato atskymo.

Dialogas: 1) dviejų ir daugiau veikėjų pokalbis literatūros kūrinyje.

2) literatūros žanras – eiliuotas arba prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma.

3) dviejų asmenų kalba, pokalbis.

Polilogas – daugiau nei 2 asmenų pokalbis.

Pokalbis – paprastai tai nereglamentuota sakytinė kalbos atmaina, būdinga buitinei šnekamajai kalbai.

Ginčas – pokalbis virsta ginču, kai išsiskiria kalbėtojų nuomonės.

Diskusija – tai kurio nors klausimo problemos viešas aptarimas, svarstymas.

Kalbos teksto kūrimas:

1. Kalba turi būti taisyklinga.

2. Kalbos aiškumas:

a) konkretumas;

b) glaustumas.

3. Kalbos tinkamumas.

4. Kalbos gyvumas.

Kalbos funkcijos:

1. Komunikacinė  (kaip susižinojimo, bendravimo priemonė).

2. Estetinė (kaip kultūros, literatūros kūrimo p.).

3. Reprezentacinė (kaip tautos vertybių – būdo, papročių, mąstymo išraiška).

Komunikacija susideda iš 2 dalių:

1. Kalbėjimas.

2. Klausymas.

Kalbėjimas:

1.    Dalijamės dalykine info;

2.    savo pažiūromis;

3.    prietarais;

4. nuomonėmis;

5.   įsitikinimais.

Klausomės:

  1. 1. klausa (žodžių);
    1. 2. rega (veido išraiška);
    2. 3. širdimi (meilės).

Tinkamo klausymosi taisyklės:

  1. 1. Tylėk, kai kitas kalba.
  2. 2. Nepertrauk pašnekovo, kol jis nebaigė minties.
  3. 3. Parodyk susidomėjimą.
  4. 4. Parodyk, kad supratai, kas kalbama.
  5. 5. Klausykis, turėdamas tikslą.
  6. 6. Klausykis aktyviai.
  7. 7. Klausykis pasižymėdamas:

a) kas sakoma įžangoje;

b) pagrindinius teiginius;

c) kaip kalbėtojas įrodo, argumentuoja.

8. Susumuok, ką kalbėtojas jau pasakė.

9. Klausykis objektyviai.

10. Klausykis kantriai.

11. Klausykis klausdamas.

12. Pritark pašnekovui.

Prasto klausymosi požymiai:

  1. 1. Išsiblaškymas.
  2. 2. Per didelis dėmesys žmogui ir jo manieroms.
  3. 3. Mąstymas užbėgant už akių.
  4. 4. Objektyvios priežastys.

Interviu – tai planuotas susitikimas, kurio metu gaunama informacija.

Interviu gali būti proginis ir informacinis.

Interviu taisyklės:

  1. 1. Suformuluok tikslą.
  2. 2. Nuspręsk, iš ko prašysi interviu.
  3. 3. Susitark dėl interviu.
  4. 4. Nuspręsk ar įrašysi kalbą į garsajuostę.
  5. 5. Paruošk klausimus.
  6. 6. Ateik laiku ir tinkamai apsirengęs.
  7. 7. Pakrtok interviu tikslą.
  8. 8. Sek interviu eigą.
  9. 9. Atidžiai klausykis ir pasižymėk pagr. mintis.
  10. 10. Būtinai padėkok už interviu, jei nori cituoti, atsiklausk, ar galima.
  11. 11. Peržvelk savo užrašus.
  12. 12. Tvarkyk informaciją.
About these ads

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 817 pasekėjų

%d bloggers like this: