TEKSTO ANALIZĖ IR INTERPRETACIJA
| TEKSTO INTERPRETACIJA | TEKSTO ANALIZĖ |
| Tai aiškinimas. Nereikalauja išsamaus kūrinio ar jo dalies aprašymo. Galima išsakyti įspūdį, patirtą skaitant kūrinį, aprašyti tai, kuo kūrinys traukia, galima atsakyti į klausimą, ką apie kūrinį norėtum kitam pasakyti.2 dalys:
1. Objektyvi („KĄ GALI REIKŠTI MUMS IR KODĖL“). 2. Subjektyvi („KĄ TAI REIŠKIA MAN“). |
Tai visumos skaidymas į dalis. Analizė apima kūrinio sandarą:1. Kalbėjimo situacija, subjektas/pasakotojas, pasaulio modelis (erdvės, laikai, atlikėjai), veikėjų sistema, kitimas (siužetas, vyksmas), kompozicija; pasikartojimai, skaitymas dalimis.
2. Prasmių ieškojimas („ką“ ir „kuo“ tekstas „sako“). Analizės tikslas – atskleisti kūrinio visumos prasmę. |
- Apie rašytojo kūrybą.
- Literatūros rūšis (lyrika, epas, drama).
- Žanras (eilėraštis, poema, apsakymas, apysaka, romanas).
- Literatūros kryptis, srovė (romantizmas, realizmas, simbolizmas).
- Kalbos tipas (epinėje prozoje – pasakojimas, dramoje – dialogas, monologas, lyrikoje – išpažintis, monologas).
- Ištraukos vieta kūrinyje ir literatūros procese.
- Aliuzijos (vaizdai, veikėjai primena kitus kūrinius, nuorodas į Antikos, Biblijos idėjų pasaulius, į tautosaką, mitologija) (užuominos).
- Kompozicija (eilėraščio – posmai, prozoje – pastraipos, dramoje – dialogas, monologas, scenos).
- Pasakotojas (pasakotojas – veikėjas, pasislėpęs už teksto pasakotojas, pasakotojas mato veikėjo akimis).
- Erdvė (vidinė – namo vidus, išorė – pasaulis, horizontalioji, vertikalioji erdvė ir t.t.).
- Laikas (istorinis, asmeninis, paros, metų laikas, konkretus, nekonkretus ir t.t.).
- Veiksmas (vidinio veiksmo plotmė) (ką žmogus jaučia, kaip jis jaučiasi).
- Teksto idėjos, problemos.
- Kiek tekstas svarbus istoriškai ir kokia jo šiandieninė vertė.
- Jūsų požiūris į šio teksto prasmę ir vertę.
————————————————————————————————————————————
TEKSTO TIPAI
| Ką sakau / rašau? | Koks mano tikslas? | Teksto tipas |
| Pasakoju (nurodau kas, kur, kada, kaip atsitiko); apibūdinu (daiktus, vietą, asmenis), kad kiti geriau suprastų situaciją; svarstau, kaip ir kodėl tai atsitiko. | Papasakoti įvykį, istoriją;paliudyti.
|
Pasakojimas |
| Apibūdinu (pagrindiniai bruožai, ypatingos detalės); aiškinu (veikimo principai); argumentuoju ir pasakoju (elgesio pavyzdžiai). | Charakterizuoti, apibūdinti. | Aprašymas |
| Analizuoju (įvykius, faktus ar procesus), pasitelkdama(s) pasakojimą, aprašymą ir argumentavimą; aiškinu, mokau. | Ką nors paaiškinti, išanalizuoti, pamokyti. | Aiškinimas |
| Ką nors teigiu arba neigiu, ir tam, kad įrodyčiau savo tiesą, aiškinu, pasakoju, apibūdinu. | Įtikinti, kad kuri nors pozicija teisinga arba klaidinga. | Argumentavimas |
Gimtoji kalba 